- kabinčius
- kabiñčius (hibr.?) sm. (2) 1. Gs, Alk, Brt metas, kai vyrai ima pirštis merginoms, piršlybos: ^ Per Jonines dabinčius, per Ražancavą kabiñčius Gs. 2. Smn priekabė.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kabinčius
Look at other dictionaries:
dabinčius — dabiñčius scom. (2) žr. dabišius: Baisus iš jo dabiñčius Vlkv. ^ Šventa Ona dabiñčius, o Žolinė – kabinčius Ss … Dictionary of the Lithuanian Language
